
Polinkis bendrauti yra maždaug priešingai proporcingas intelekto vertei. Mūsų laimei daug svarbiau tai, kas mes esame, o ne ką mes turime. Visos mūsų kančios kyla iš visuomenės, o dvasios ramybė šalia sveikatos sudaro svarbiausią mūsų laimės elementą. Mes dažnai plušame dėl dalykų, kurie pasirodo esą nebereikalingi, kai tik juos pagaliau pasiekiame. Būti labai nelaimingam visai nelengvas dalykas, o būti labai laimingam ne tik sunku, bet išvis neįmanoma. Tai, kas priimta vadinti likimu, iš esmės yra tik žmogaus padarytų kvailysčių visuma. Kaip meilė gyvenimui iš esmės yra tik mirties baimė, taip žmonių siekimas bendrauti iš tikrųjų nėra tiesioginė reikmė: jos pagrindą sudaro ne meilė draugijai, o vienatvės baimė. |
||